Kaip lengva būti arčiau gamtos...
Krepšelis 0

Trys seselės. Dr. E. Šimkūnaitė ir gebenės: arba, arba…

Edvardas Kazlauskis gebenė hedera helix kosulys

LR Seimas 2019 m. birželio 27 d. nutarimu Nr. XIII-2272 2020 metus paskelbė Eugenijos Šimkūnaitės metais. Taigi, šiais metais dešimtyse vietų vyks dešimtys renginių E. Šimkūnaitės ir jos darbų garbei.
Vaistinėse galima nusipirkti įvairiausių arbatų, ženklintų Dr. E. Šimkūnaitės prekių ženklu, žmonės iš lūpų į lūpas perduoda būtus ir nebūtus E. Šimkūnaitės patarimus ar dalijasi neva jos sukurtais receptais, o jei patarimas nėra palydėtas teiginiu „taip Šimkūnaitė sakė“, tai tas patarimas dažnai net nėra vertas nė suplėkusio šieno kupetos. Bet kai manęs paprašo sirupo nuo kosulio vaikams su gebenėmis (Hedera helix), sakau, kad juk E. Šimkūnaitė nelabai gražiai rašė apie gebenes; visi mes ją mylim, klausome jos paliktų patarimų, taigi, kam jūsų vaikui tas sirupas? Negi į dainininkus jį ruošiate ar dar kur kitur, neduokdie? O tada jau išklausau sodrią kitokią nuomonę apie tuos jos patarimus… Epitetų iš mandagumo neminėsiu.
Taigi, ar mes tikrai ją mylim?
Vaistinės pilnos sirupų ir lašiukų su gebenių ekstraktais nuo kosulio. Gamtos dovana jūsų vaikučiams. Bet, kaip esame girdėję, viena subine dviejų kėdžių neužsėsi, dviems ponams vienu metu netarnausi ir pan., tad kodėl, gerbdami E. Šimkūnaitę, vaikams duodame gebenių sirupų? Ar tik atsirenkame tą naudą, kuri mums reikalinga duotu momentu, o visa kita paminama iki kito karto, kai reikės pasielgti atvirkščiai? Ar mes nuoširdžiai tikime tuo žmogumi ir priimame tokį, koks jis buvo, ar, esant reikalui, tik rankiojame razinkas iš batono?
Čia tik pamąstymui. Gal diskusijai. Gal tik šiaip, neturint ką veikti, tai rašau.
Žemiau – ištraukos iš E. Šimkūnaitės straipsnio apie gebenę (Hedera helix) ir jos savybes, spausdinto prieš 40 metų, berods, žurnale „Mūsų gamta“.

„Buvo vienuolynai, aukšti mūrai, storos sienos. Už tų storųjų sienų neretai nuo priešo antplūdžio, nuo persekiojimo buvo galima pasislėpti, už jų buvo Ir mokslo židinių, bei dideli ir maži karai siautėjo, už vienuolynų sienų išliko ir meno vertybių ir unikalių knygų.
Bet už vienuolyno sienų, tylioje celių rimtyje, galima buvo ir nusibodusią meilužę, ir politinį konkurentą paslėpti. Daug kam ir ne savo noru sunkūs vartai užsiverdavo. Jei valdovo valia galima buvo uždaryti, tai niekieno valia negalima buvo šių tremtinių jausmų pažaboti. Ne vienas sąmokslas, ne viena intriga tarp vienuolyno sienų subrendo. Toli gražu ne visada ramu buvo už storų aukštų sienų. Ir šiandie nebežinia, kam ir kada pateko į akis gebenė. Labai greit buvo pastebėta, kad geriantieji gebenės nuovarus tampa itin ramūs, netgi romūs. Ir visai nebetenka stebėtis, jei vienuolynų kiemų skliautus ir skliautelius apipynė gebenės.
Vedybos jungdavo valstybes ir valdas, vedybos jas ir skirstydavo, tik labai retai vedybos sujungdavo mylinčias širdis. Neretai kietakakčiui smagios rankos žaliukui turnyre tekdavo trapi svajinga nuotaka, kuriai būtų patikęs lyriškesnis jaunikis. Netrūko ir atstumtųjų jaunuolių, netrūko ir nuotakų, kurių jaunikiai atsisakė dėl didesnio kraičio. Taip dalykams besiklostant, būta ir liūdnų meilės dainų bei dainių, būta ir beviltiškų įsimylėjėlių. Liūdėti ir padėdavo gebenė. Begeriantieji jos nuovarus ramūs būdavo, iš liūdesio net skaidriai išblyškę, neretai ir alpdavo, it šalnos pakąstos gėlės nuvysdavo.“
<…>
„Saponinų esama įvairių. Vieni tik sekreciją padidina, Atsikosėt padeda, padeda ir chalvą gaminant, riebalus su cukrum sumaišyti. Yra ir aštrių saponinų, kurie, į organizmą patekę, ištirpina eritrocitus (raudonuosius kraujo kūnelius) ir sukelia mirtiną mažakraujystę. Šiandien sunku pasakyti, ar nurimę vienuoliai ir nelaimingi įsimylėjėliai buvo nežinojimo auka, ar, vartoję gebenę, žinojo, kad žudo ar žudosi, ryškių pėdsakų nepalikdami. Vargu ar besužinosime. Tik senybės žmonių pastabių būta, sunku patikėti, kad nežinojo, ką darą. Per tuos hemolitinius saponinus gebenė ir iš vaistinių lentynų išnyko.“
<…>
„Ir kenčia Jiesios draustinis, Kamšos miškas, kur mūsuose labai reta gebenė, deja, nelabai akylai saugoma. Reikėtų tokiems tėveliams įkrėsti už gamtos žalojimą, dar daugiau reikėtų krėsti už vaikų galabijimą.“
<…>
„Gebenės hemolitiniai saponinai veikia lėtai: inkstų uždegimas, mažakraujystė išryškės po pusmečio ar kiek vėliau. Ką tada tėveliai ir mamytės kaltins?
Ir labai nedideles gebenės dozes vartoją vaikai dažnai išauga lytiniai nesubrendėliai. Tai buvo žinoma Mažojoje Azijoje ir naudojama specialios rūšies sugulovėms ir nebrendėliams vyrams (dainininkams, sugulovams) išauginti.“

Nuotraukoje – brangiós straipsnio kopijos, darytos iš studentiškos mano stipendijos, fragmentas

Gamtos produktų konsultantas
Edvardas Kazlauskis



Senesni Naujesni