Dabar augaliniai produktai (vaistažolės, arbatos, augaliniai papildai, kosmetika etc.) pardavinėjami visur – vaistinėse, parduotuvėse, kioskuose, turguje. Kaip atskirti – tas augalinius produktus parduodantysis yra geras savo amato specialistas ar ne? Tai labai paprasta. Reikia paklausti – ar turite arbatmedžio aliejaus? Tapatūs variantai – ar turite dantų pastos ar ten kažkokio kremo nuo lūpų apšašimo su arbatmedžių aliejumi?
Jei iškart puls ieškoti ir atneš jums rūpimą daiktą, galite apsisukti ir išeiti – tai nebus tas specialistas, kuris turėtų jus aptarnauti. Galite net neabejoti.
Kas čia per … (pypt), paklausit? Pilni pakampiai juk to „arbatmedžio aliejaus“! Ogi paprasta viskas – nėra tokio daikto, kaip arbatmedžio aliejus, tame kontekste, kuriame dabar esame. Kad nesusipainiotume, rašau viską iš eilės.
Kai kažkada sugriuvo kolūkiai ir atsivėrė sienos, į mūsų kraštą pateko vieno augalo, angliškai vadinamo „tea tree“, eterinis aliejus ir įvairūs produktai su juo. Lietuvių prekiautojai (ir vartotojai), kurie labai nemylėjo (ir nemyli iki dabar) savo kalbos, iš karto tą medį pavadino „arbatmedžiu“. Kam vargintis juk, tiks ir pažodinis vertimas… Bet tie patys prekiautojai nesusimąstė, kad mes jau turime arbatmedį (be kabučių). Tai – kininis arbatmedis (Camellia sinensis), kurio lapelių arbatą geriame kasdien. Taip, tai žalioji arbata, juodoji ir baltoji arbatos, visokie „ulongai“ ir „puerai“. Bėda ta, kad iš jo negaminamas joks „arbatmedžio aliejus“. Šis augalas nėra eterinių aliejų šaltinis, tad ir išmelžt to aliejaus nėra iš ko. Teisybės dėlei vis dėlto reikia pasakyti, kad beveik visi augalai turi lakiųjų junginių, kuriuos galima daugiau ar mažiau išdistiliuoti; verta prisiminti knygą (ir filmą) „Kvepalai“. Tokių lakiųjų junginių turi ir kininis arbatmedis, tačiau mėginimas destiliuoti jo eterinį aliejų yra labiau mokslinis faktas, nei apčiuopiama pramoninė realybė. Lietuvoje dar neteko matyti arbatmedžio aliejaus iš kininio arbatmedžio.
Tai ką perkate vaistinėse ir kas yra įdėta į šampūną nuo pleiskanų? Kas tas „arbatmedžių aliejus“? Tiesiog tai mirtenių aliejus. Na, yra tokie augalai (medžiai) – mirtenės. Iš jų lapų ir destiliuojamas tas eterinis aliejus. Geriausia reputacija naudojasi eterinis aliejus iš pražangialapių mirtenių (Melaleuca alternifolia), kuris dažniausiai mažaraščių ir vadinamas „arbatmedžių aliejumi“, nors beveik visi Melaleuca genties augalai angliškuose pavadinimuose turi „tea tree“ („teatree“ ar „tea-tree“).
Taigi, arbatmedis yra viena arbatmedinių (Theaceae) šeimos augalų gentis, kurios atstovo kininio arbatmedžio (Camellia sinensis) lapeliai žaliosios ar juodosios arbatos pavidalu yra beveik visų skaitančiųjų virtuvėse.
Mirtenių aliejus yra gaminamas iš mirtenės genties (Melaleuca) atstovų, dažniausiai iš pražangialapių mirtenių (Melaleuca alternifolia), penkiagyslių mirtenių (Melaleuca quinquenervia) ir smulkiųjų mirtenių (Melaleuca cajuputi).
O iš ko tada gaminamas „arbatmedžių aliejus“? Na, jau supratote, kad tokio nėra. Tad, jeigu kas nors jums siūlys „arbatmedžių aliejaus“ ar šampūno (kremo, pastos…) su juo, jūs turite pilną teisę suabejoti siūlančiojo (parduodančiojo) geranoriškumu ir išsilavinimu.
© Vaistininkas Edvardas Kazlauskis, 2017
Iliustracijos elementas: freepik.