Kaip lengva būti arčiau gamtos...
Krepšelis 0

Cianokobalaminas: vitaminas B12 ar gestapo dujų kamera?

Edvardas Kazlauskis

Yra toks vitaminas B12. Jo reikia mūsų organizmui. Labai. Kai jo stingame arba manome, kad šio vitamino pakankamai negauname su maistu, vartojame šio vitamino piliules. Bet va – sukčiai fabrikantai gamina ir pardavinėja šio vitamino ir tokią formą, kuri mus nuodija. Žudo.
Išsigandote? Bet tokiomis mintimis yra persunkti sveikuolių ir vegetarų (ir veganų) forumai, tokios mintys sklando pokalbiuose, apkalbose ir t. t., ir pan. O kur čia šuo pakastas? Ogi istorija paprastoka ir banali. Viena iš vitamino B12 formų yra cianokobalaminas. Taip, priešdėlis ciano- nurodo, kad šiame preparate rasime cianido. Na, jau vaidenasi Erkiulis Puaro, Misis Marpl, gestapas su dujų kameromis? Kaip čia taip nutiko? Ogi taip nutiko – kobalamino molekulė yra nestabili, tad fabrikantai prie jos prikabina kokį nors radikalą. Vieni prikabina metilo, kiti – cianido, treti – dar kokį nors. Bet cianokobalaminas visgi yra stabiliausias už kitas formas. Ir pigiausias. Taigi prarydami piliulę vitamino B12, mes nuodijame organizmą viena nuodingiausių medžiagų? Štai dėl ko jaudinasi vegetarai ir sveikuoliai. Žinia, augaliniame maiste vitamino B12 nėra tiek, kiek kiauliuko mėsytėje, tad vegetarams, išeitų, reikia papildomai šio vitamino. O iš kur paimsi? Iš vaistinės ar papildų parduotuvės. Bet ne! Ten fabrikantai ir pardavėjai prikišo pigaus ir nuodingo cianokobalamino. O kai vegetarai ir sveikuoliai mokykloje nesimoko chemijos, jie rašo forumuose taip (kalba ir logika netaisyta):

„O juk žmogaus organizmas pats sugeba pasigaminti viską, ko reikia. Taipogi ir vitaminą B12, kaip ir bet kurį kitą.“

„Kalis, esantis organizme, reaguoja su cianidu, esančiu cianokobalamine, arba taip vadinamame B12, tuomet formuojasi toksiškasis kalio cianidas (KCN), kuris yra nuodingas ir naudojamas kenkėjų naikinimui.“

Cianokobalaminas_Mano_sveikata_2014

1 pav. Cianokobalaminas. –CN grupė – rožiniame ovale

O gal paskaičiuokime?

Kad lengviau būtų skaičiuoti, darykime prielaidą, kad nuodingas bus –CN, nors HCN yra nuodingesnis už KCN ar NaCN. Bet tai mūsų skaičiavimams nepakenks ir paklaida nebus didelė.

Cianokobalamino molekulinė masė yra apie 1355 g. Atitinkamai –CN – 26 g. Paskaičiuokime, kiek –CN yra cianokobalamino molekulėje: 1355 g yra 26 g –CN, o tai sudaro apie 2 procentus. Toliau. Rekomenduojama vitamino B12 (cianokobalamino) paros norma dabar yra 2,5 µg (mikrogramų; mikrogramas – viena tūkstantoji miligramo dalis), vadinasi, nuo tų dviejų su puse mikrogramų du procentai bus… 0,00000005 g (0,00005 mg arba 0,05 µg) –CN. Ar tai jau baisu? Mes dar to nežinome, nes nežinome, koks KCN ar NaCN  kiekis yra mums mirtinas.

Kalio ar natrio cianido mirtina dozė yra 200-300 mg. Dėl paprastumo imame vidurkį – 250 mg. Kalio cianido molekulinė masė yra 65 g, natrio cianido – 49, –CN – 26 g. Vadinasi, kalio cianide –CN yra 40 proc., o natrio cianide – 53 proc. –CN. Dėl paprastumo vėl imame vidurkį – 47 proc. Taigi mirtiname kalio (natrio) cianido kiekyje – 250 mg – bus 120 mg –CN. Jau paskaičiavome (žiūr. aukščiau), kad rekomenduojamoje vitamino B12 (cianokobalamino) paros normoje yra 0,00005 mg –CN. Vadinasi, kad su piliulėmis, kuriose yra 2,5 mikrogramai cianokobalamino kiekvienoje, gautume mirtiną –CN dozę, mes turime jų suvalgyti 120/0,00005=2400000. Aha, du milijonus keturis šimtus tūkstančių piliulių. Valgant po vieną piliulę per dieną tokio kiekio jums pakaktų… 6575 – šešiems tūkstančiams penkiems šimtams septyniasdešimt penkiems – metams. Manau, net didžiausi sveikuoliai tiek negyvena. Gaila. Tiesa, koks vegetaras ar sveikuolis sugalvotų tiek piliulių vienu metu susikišti burnon? Nebent jis būtų nesveikuolis.

Bet yra dar viena geroji naujiena. Žinia, vegetarai dažniausiai valgo augalinį maistą. Yra žinoma daugiau kaip 2000  augalų, kurie kaupia cianogeninius glikozidus. Kaip supratote iš pavadinimo, tai augalinės medžiagos, kurios turi –CN. Jeigu –CN cianokobalamino molekulėje yra tik 2 proc., tai, pvz., vieno iš tokio glikozido amigdalino molekulėje – 5,7 proc. Bet svarbiausia ne tai. Svarbiausia, kad amigdalino augaliniame maiste yra daug, o palyginus su cianokobalaminu – labai daug. Pvz., abrikosų sėklose („kauliukuose“) esti nuo 2 iki 200 mg –CN/100 g produkto, migdolų sėklose („riešutuose“) – 80 mg –CN/100 g. Ar matote, kad šimte gramų paminėtų produktų yra mirtina –CN dozė? Parodykit man vegetarą, kuris nekrimstų migdolų. Cianogeninių glikozidų turi dar tokie buityje pasitaikantys augalai: slyvų, vyšnių, persikų sėklos („kauliukai“), obuolių sėklos, šermukšnių uogos, gudobelių lapai, pasiflorų žolė, šeivamedžių uogos ir žiedai, ievų vaisiai, žiedai, žievė. Ievų svaiginančio kvapo mėgėjai, sukluskite – tai ir yra vandenilio cianido kvapas. O jūs pergyvenate dėl kelių mikrogramų cianokobalamino…

Amigdalinas_Mano_sveikata_2014

2 pav. Amigdalinas. –CN grupė – rožiniame ovale

Sveikuoliai dar turi tokį argumentą – kam ryti cianidu trenkiančias piliules, jei natūralaus vitamino B12 galime gauti iš nevirinto šaltinių vandens bei neplautų daržovių. Valio! Reiškia, ir jie žino, kad vitaminą B12 gamina tam tikros bakterijos vandenyje ir dirvožemyje, o su nevirintu vandeniu bei neplautomis daržovėmis planuoja papildyti minėto vitamino atsargas organizme. Bet mane nuo mažens mokė, kad daržoves reikia plauti, o vandenį iš atvirų vandens telkinių – virinti, jei nenorime suviduriuoti ir užsikrėsti kirmėlėmis. Ir niekas manęs neįtikins, kad priešingai daryti – sveika. Sveikuolių daktarai, pasivadinę nūnai natūropatais, kiekvieną dieną gąsdina ligonius kirmėlėmis – ateina sulinkęs nuo natūropato žinios žmogus ir guodžiasi, kad visą jo organizmą okupavo kirmėlės. Ir žarnyną, ir kepenis, net tulžies pūslėje tie rupūžės apsigyveno. Ir taip kone kasdien. Paradoksas – sveikuoliai nevalgo cianidu pagardinto B12 – jo tikisi gauti iš neplautų daržovių, nors, kaip minėjau, gydytojai natūropatai grasina visuotine kirmėlių invazija. Na, o ko jūs tikėjotės. Ir dar vieno dalyko nesuprasiu. Kodėl sveikuoliams ir vegetarams yra maloniau valgyti neplautas daržoves iš kiauliukų šūdu tręštos dirvos, nei praryti fabrikinę piliulę? Vienas jaunuolis patarė valgyti neplautas tik ekologiniame ūkyje išaugintas daržoves. Mano įsitikinimą, kad ekologiniame ūkyje dirva tik ir tręšiama kiauliukų (ir karvyčių…) šūdu, jaunuolis kategoriškai paneigė. Atsakau jaunuoliui ir kitiems – atsiverskite Tatulos programos interneto puslapį organic.lt ir paskaitykite, kaip tręšiamos ekologinio ūkio dirvos.

Skaitome? Kalba netaisyta:
„Ekologiniuose ūkiuose negalima naudoti sintetinių cheminių trąšų, tačiau leidžiama naudoti gyvulių ir paukščių mėšlą, srutas, žaliosios trąšos, kompostus, durpes, natūralios kilmės mineralines trąšas ir kt.“
Ir dar:
„Įsidėmėtina, jog, pavyzdžiui, šiaudų C:N (nebijokite, čia ne cianidas, tai tiesiog anglies ir azoto santykis – aut. pastaba) yra vidutiniškai apie 80. Norint sumažinti šį santykį iki tinkamiausio (15-20), būtina pridėti tokio komponento, kuris turi daug azoto, pvz., srutų, šlapimo, kraujo, kaulų ir jų miltų ir pan.“

Tai, kaip sakoma, į sveikatėlę. ¡Buon appetito! ¡Buen aprovecho! Gero apetito…

© Edvardas Kazlauskis, 2009-2016
© Gamtos produktai, 2016
© egamtosproduktai.lt, 2016



Senesni Naujesni